kaip suprasti, kad viskas nėra taip gerai, kaip atrodo

Visų pirma tu pradedi pamiršti išgerti savo vaistus

Vėliau tave ima kamuoti labai ryškūs sapnai

Esi persekiojamas, spalvos ir vietos nuolat keičiasi, formos neturi pastovumo

Sapnuose tu miršti ir nubudęs tuo labai džiaugiesi

Septinta valanda ryto yra tinkamiausias metas užmigti, o vietoje lopšinės ar pasakos

Prieš miegą skaitai apie

Nuodingiausius augalus ir supranti, kad niekada nesirinktum ricinos

Dar vėliau apsidžiaugi, kad vaistinėje iš tavęs neatima vieno iš vaistų recepto

Tų pačių, nuo kurių ima kraujuoti organai ir gali pamiršti motinystę bei visas jos kančias

Viena papildoma pakuotė gali nuskinti tau šviesų ir trumpą kelią

Neonine šviesa žybsintys tapetų ornamentai

Ir tekėjimas tekėjimas tekėjimas

Į sapną ir ant grindinio

Pasaulio dualizmas teatrinės dekoracijos atliekamas vaidmuo

Kuriam net nematai tikslo priešintis

Dar vėliau užplūsta grandioziniai planai

Pradėti psichodelinę revoliuciją įrašyti tris albumus

Išreikšti savo beprotybę ir būtinai įjungti dar ką nors į telenovelinio romano rašymą

Ištaškyti metus į visas puses būtinai įsigyjant naują augalą

Įdegant saulėje ir sakant ne, ne, ne žolės

O jei dar į sapnus ateina popiežius, kurio kalbos negirdi, nes esi per daug įsijautęs

Į savo asmenybės sufalsifikavimą

Nes savižudybės nuosprendis yra nusikaltimas, kuris įtraukia tave baudžiamojon atsakomybėn

O kiemo vaikai žiūri į tavo pajuodusius paakius ir tu jiems sakai

Vaikučiai, nebijokit, šiandien pasaulis susitvėrė iš kiaušinio

Ir visos jo pusės skliautai ir esama čia saulės ir pilnatys

Ir baigia surūkt cigaretė tarp pirštų, bet ateiviai ateis ir viskas bus gerai

Vienas spiritizmo seansas atliktas balkone byloja

Kad žmonės negali tiek toli pažengti, nes jie dar turi sielas

Vienas vaikas psichoterapeutei aiškino, kad kitame pasaulyje viskas daug geriau

Beveik socializmo utopija ir visi žoleėdžiai

Melancholiją sukelia juodoji tulžis, kuri paplintą po visą kūną,

Todėl labai reikia vengti valgyti triušį ir gerti tamsius gėrimus

Pastatyk antkapį raudonojo vyno buteliui

Kartais tampi vodkės princese ir geri ją kaip vandenį

Mizantropizmo priepuoliai užeina balkone, vos tik išgirdus kaimynų balsus

I am so happy I could die

Platoniškas įsimylėjimas yra geriau nei bet kokie realūs santykiai

Fantastinė meilės simfonija sukelia fantastines kančias

Ir kraujas čia nerealus, bet ryškiai švytintis

Man tik dvidešimt ir aš jau mirštu

Man sakė, kad mano tėvas – vaiduoklis, nes jo niekada nebuvo

Jo vis dar nėra

Įrašytas į paraštes, dar viena platoniškos meilės iliuzija

Freudiškas tėvo artumo troškimas

O kas bus jei tau  prasidės astma? Ar tai reikš, kad tavo plaučiuose pražydo juodos gėlės?

Kiek žmonių verti prisiminimo laiško? Tik kai kuriem pasakyčiau per daug tiesiai

Tu buvai vienas iš jų

Susikurk savo kosmogoninį mitą

Įterpk mane kaip dulkę vėjyje

Trys trys du vienas

Protingi dėdės nemėgdavo važiuoti į svečius, nes juos išmušdavo iš mitybos rėžimo

Aš būsiu kafkos pasekėjas , tyliai visiems sakysiu: „...“

Aš žinau tuos žodžius, bet jiems dar nereikia išsipildyti

<...>