lyju

jie sakė, kad buvo vasara
o lietūs pliaupė
rudenio glėby

jie sakė, kad gyvenam pasakoj
nors tikras buvo
skausmas
             Tavo liūdesy

nors dingo ribos
sielos-atmosferos mano
kai skęstant
plaučiai nyko vandeny

jie sakė, kad esu per mažas
   --------------mirti
ir elnias dėbčiojo buku žvilgsniu
į juos
jie klysta beprotybės liūnuose
bet kas mane paguos..?

juk buvo tik abstu nakties
ir vyno buvo per mažai
per mažai Antano Škėmos
iš byra sakiniai

nebyliai-
       per byliai
į užmaršties kerteles
sielių nuotoliais.