xxx

ašaros
dangaus
    nuplaunančios nuo mano kūno miego dulkes.
ir kur aš buvau..?
kad šiandienos dozės neužtenka
netenkina manęs švininiai debesys
puvėsių kvapas šakos
mano rankų ir vienumoj augančių medžių

.. kuo aš buvau?
taip norisi sugrįžt į tą n-tajį 'Aš'
bet tai kelia per daug skausmo..
kuo aš esu dabar man nepatinka
(pamenu Ji sakė :'apgailėtini žmonės supuvusioj aplinkoj ją tik dar labiau marina')
gal reikia eiti iš čia?
Šąla.
ir rankos ir mintys ir žemė
    išmatuoki mano sielos gilumą..
Paviršiai.
(kentėjimo stiprumas tik 15 Hz)

 o aš pirksiu bilietą atgal
(kur juodomis raidelėmis ant kiosko užrašyta:
kaina - tik maža dalelė tavo realybės.
o aš atiduodu dalį gyvenimo (dažniausiai 4 valandas per parą)

ir aš negrįšiu
nes
 švininis dangus nusileidęs ant mano būties
tik dusina
tos piktos jo ašaros kesinasi į mano akis
ir griaužia
ir Tavęs čia nėra.
žemė, kuria aš vaikščiojau, ant kurios stovėjo mano namai, kurioje palaidoti žmonės..
kur ji?
--------- aš nieko čia nepažįstu.
einu ir paklystu. nerandu kelio.
Stotis.
išvažiuoju po 2 minučių.
užsimerkiu.
ar sakiau, kad daugiau negrįšiu..?
(nors galutinė stotelė -  'Nubusti')

bielietą patikrina.sėduos prie lango.nevažiuoja.

 o kas aš esu dabar..?
Tavo rankos ir lūpos ir akys..
kiek manęs likę Tavy ?
--- dunno. tik visada gyvenai manyje - konstatuoju šį faktą.
užsimerkiu.

ar aš sapnuoju?
nebėra nei dangaus nei šakų nei medžių nei lapų nei sapno
užuominų
ir mano rankos ne mano
ir dozės negaunu
tik plaukiu kažkur agonijos paviršiuje
aš atsisakiau tik dalies realybės
gal manęs nesupratai Tu, sėdintis Ten?

Spalvos blunka.
aš dar noriu įkvėpti
nepavyksta
nežudyki manęs
---------- už nemeilę tau
(nukryžiuotieji man pasitikėjimo nekelia)


aš negaliu nubusti.
negaliu sugrįžt į save ir dar klausiu
ar aš sapnuoju?
bat žinau, kad nebe'



o dabar..
prašyčiau arbatos.
kitąkart maldas skirsiu mirtingiesiems.
ačiū, cukraus nereikia.